strėlininkas

strėliniñkas (-inỹkas), -ė smob. (2) kas šaudo ar smaigo strėles: Ir strielčiūs (strėlinykai) užejo ant jo kilpiniais, ir tapo didei pažeistas strėlinykų (paraštėje strielčių) BB1Sam31,3. Antrasis tarpas yra strėlininkų, kurie insiutintą jautį smaigo (in sprandą) strėlėmis EncIV1064.